Uodų ir lervų naikinimas

Populiariausias sprendimas yra biologiniai preparatai (tabletės ar granulės). Jos yra saugios žuvims, paukščiams ir augintiniams, bet mirtinos uodų lervoms.

• Lietaus vandens statinės ir rezervuarai: Jei jie neuždengti, tai didžiausias uodų šaltinis sodybose.

• Užsikimšę latakai: Ten susikaupę drėgni lapai ir purvas sukuria idealią terpę.

• Senos padangos, vazonų lėkštutės, kibirai: Bet koks daiktas lauke, kuriame po lietaus užsilaiko vanduo.

• Apleisti baseinai ar dekoratyviniai tvenkiniai: Ypač jei juose nėra žuvų (kurios išėstų lervas) ir vanduo necirkuliuoja.

Dienos metu uodai slepiasi nuo tiesioginių saulės spindulių ir vėjo, kad neišgaruotų jų kūno drėgmė:

• Nenušienauta žolė: Vešli, aukšta žolė sukuria pavėsį ir sulaiko drėgmę prie žemės.

• Tankūs dekoratyviniai krūmai ir gyvatvorės: Čia jie tūno apatinėje lapų pusėje ir laukia vakaro vėsos.

• Piktžolynai patvoriuose: Tai saugi užuovėja, kur uodai ilsisi tarp maitinimųsi.

Jei norite greitai sumažinti uodų kiekį savo sklype, pirmiausia pašalinkite visus stovinčio vandens šaltinius (išpilkite kibirus, uždenkite statines) ir trumpai nupjaukite žolę.

Daugeliui uodai asocijuojasi su egzotinėmis ligomis (maliarija, Dengės karštine), tačiau aktualu žinoti situaciją vietos lygmeniu:

•  Nors Lietuvoje maliarijos protrūkių nėra, uodai gali pernešti tuliaremiją.

Daug kas nustemba pamatę uodą rūsyje vidury žiemos.

• Taip, kai kurios uodų rūšys (pvz., paprastasis uodas) žiemoja suaugėlio stadijoje. Jos ieško vėsių, drėgnų vietų: rūsių, urvų, medžių drevių. Kitos rūšys žiemoja kiaušinėlių stadijoje, kurie nebijo šalčio ir „pabunda“ pavasarį, kai atsiranda stovinčio vandens.