Sparčiai besikeičiant klimato sąlygoms, kai šaltuoju metų laikotarpiu temperatūra pasiekia 4 laipsnius šilumos ir daugiau, iš žiemos miego pabunda ir pavojingas ligas platinantys voragyviai – erkės.
Erkės įprastai būna aktyvios nuo Kovo iki Lapkričio. Jos sutinkamos miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose: avietynuose, alksnynuose, riešutynuose, miško jaunuolyne, parkuose, kur vešli žolė ir yra nuolatinių maitintojų.
Erkės maitinasi tik krauju, joms išgyventi reikalingas žmogus ar gyvūnas, kurio kraują galėtų siurbti.
Erkės įsisiurbimas neskausmingas, nes jos seilėse yra skausmą malšinančių medžiagų, todėl žmogus ar gyvūnas jo beveik nepajunta, o tai užtikrina erkės maitinimąsi.Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga įkandus infektuotai erkei. Užsikrėtusi erkė bet kurioje savo vystymosi stadijoje sukėlėją nešioja visą savo likusį gyvenimą, taip pat patelė perduoda ligų sukėlėjus savo palikuonims.
